istoria da filosofia

Rvinis sma bevrs uyvars, Tumca warmodgenac ki ar aqvT misi namdvili warmoSobisa da istoriis Sesaxeb. msoflios nebismier kuTxeSi Rvinos individualurad gansxvavebuli, Zlieri da Rrma filosofia gaaCnia. zogierTs miaCnia, rom Rvinis samSoblo saberZneTia, bevrsac sjera- es romia, Tumca mecnieruli da arqeologiuri kvlevebis TvalsazrisiT es orive azri mcdaria.

ZiriTadi werilobiTi wyaro “oqsfordis Rvinis cnobari” (jensis robinsoni, 1994) acxadebs rom Rvinis tradiciis istorias vpoulobT samxreT kavkasiis noyier miwaze, adgilze, romelsac dRes yvela saqarTvelod icnobs.

ukve moSenebuli da ganviTarebuli yurZnis marcvlebi, romlebic aSkarad Tavisi formiT gansxvavdeba gareuli jiSebisgan, napovni iqna saqarTveloSi jer kidev 6000 wlis win Cvens welTaRricxvamde. (rod filipsi, 2001: Rvinis mokle istoria. londoni)

Zvel droSi samxreT kavkasiis uZveles xalxebs aRmoCenili hqondaT gareuli yurZnis wvenis Rvinod gardaqmnis unikaluri procesi. es xdeboda wvenis CatovebiT miwaSi Rrmad Camarxul Tixis mozrdil WurWelSi – qvevrSi. antikuri xanidan moyolebuli mravali saukunis manZilze es codna TandaTan viTardeboda da ixveweboda axal-axali gamocdilebebis SeZeniT.

bolo periodSi es Zveli kultura Tavisi ganviTarebis umaRles fazaSi imyofeboda, uSualod ki es xdeboda Rvinis waroebisa da misi xSiri moxmarebiT. qvevri, rogorc adre, dResac uaRresad didi da ucvleli mniSvnelobis matarebelia samxreT kavkasiaSi. bevri qarTuli ojaxi dResac udidesi ZalisxmeviT misdevs Rvinis damzadebis am WeSmaritad mdidar tradicias. sxvadasxva zomis qvevrebisTvis maT specialuri adgilic ki aqvT gamoyofili saxlTan axlos, romelsac “marans” eZaxian.

qarTveli arqeologebis mier aRmoCenil keramikul nawarmTa Soris qvevri saukeTeso nakeTobadaa miCneuli. Tixis WurWlis damzadebis qarTuli tradiciuli xeloba mravali wlisaa. kavkasiaSi arqeologiuri gaTxrebisas aRmoCenili Zveli Tixis nakeTobebi naTlad asaxavs Zveli qarTvelebis maRali donis ostatobas am xelobaSi; im xalxisas vis xelSiac wyali, Tixa da cecxli gardaiqmneboda Tixis nawarmis ulamazes nazavad, romelsac SesaniSnavad SeuZlia gadmogvces am ulamazesi da uZvelesi kulturis yvela drois istoria.

codna da ostatoba qarTul meRvineobaSi sakmaod iyo gavrcelebuli jer kidev Zvel msoflioSi. Zveli drois bevri gamoCenili adamiani, rogoricaa rodesis apolo, straboni da kesariis prokofiusi, xSirad aRniSnavdnen sakuTar nawarmoebebSi transkavkasias da gansakuTrebiT, dRevandeli saqarTvelos teritorias, rogorc cnobils Tavisi miwebiTa da pirveli yurZnis jiSTa sxvadasxvaobiT.

swored, aqedan moxda Rvinisa da misi qvevrSi dayenebis tradiciuli meTodis ganviTareba mesopotamiaSi, egvipteSi, saberZneTsa da msoflios sxva danarCen kuTxeSi. qvevris msgavsi Rvinis WurWeli napovni iyo romis imperiaSic da erqva ”doliumi”, agreTve saberZneTSi- saxelad ,,fitosi” da espaneTSi- saxelad “Tinara”. Rvinis Tanamedrove inglisuri saxelwodebac bevris azriT warmoSobilia swored saqarTvelodan: “Rvino” (“Vin”; “Wein”; “Vine”; “Vino”; …)

qarTvelebis didi siyvaruli Rvinisadmi SemTxveviTi ar aris. is gansakuTrebuli siZlieriT gaRvivda da gaZlierda meoTxe saukuneSi wminda ninos mier saqarTveloSi qristianobis gavrcelebiT. wminda ninom sakuTari Tmisgan da vazis ReroTagan Sekruli jvriT gananTla saqarTvelo marTlmadideblobiT da amiT simboluri datvirTva SesZina qarTul vazsa da yurZens qarTvelobaSi. taZrebis kedlebze dResac mravlad SevniSnavT vazis ornamentebs.

miuxedavad imisa, rom saqarTvelo msoflioSi uZvelesi Rvinis kulturaa, Tanamedroveoba arc Tu ise keTilganwyobili aRmoCnda mis mimarT; Tu Zvelad ubralo meRvine didi rudunebiTa da ZalisxmeviT uvlida Tavis vazs; es midgoma radikalurad Seicvala sabWoTa kavSiris periodSi. sabWour reJimSi moqceuli qarTuli Rvinis seqtori imdenad did yuradRebas aRar aqcevda Rvinis damzadebis tradiciul meTodebs, aramed piriqiT, es Cveuleba swrafad gadaizrda masiuri warmoebis industriaSi, sadac naklebi yuradReba eTmoboda xarisxs da meti- Warb warmoebas ruseTis uzarmazari bazrisTvis. Tumca, yvelam viciT rom mudmivi araferia,… Sesabamisad, am sistemasac daesva wertili sabWoTa kavSiris ngrevis Semdeg. qarTulma Rvinom TandaTan daiwyo sakuTari Zalebis mokrebva da ganagrZo ganviTarebis is gza romelic ergo mama-papis oqros xelTagan.

Rvinos rogorc aqamde, dResac gansakuTrebuli adgili uWiravs yvela qarTvelis cxovrebaSi da mTlianad qarTul kulturaSi. mas Semdeg, rac ramdenime ucxoelma meRvinem Rvinis warmoSobis kvlevis Sedegad meRvineobis uZveles tradiciul gzas miagno saqarTveloSi. Seicnes ra am meTodis dadebiTi mxareebi gadawyvites Rvinis Sesaxeb sakuTari filosofiuri meTodis gardaqmna. unda vaRiaroT, rom amis Semdeg maTi Rvino imdenad gansakuTrebuli gaxda, rom meRvineebi yovel wels umaRles jildoebsac ki iReben. aqve unda avRniSnoT erTerTi meRvine friuli veneciidan, romelic yovelTvis ucvlelad aRwevs Rvinis umaRles kvalifikaciebs “TRE BICCHIERI” gamboro- rosoSi- vini d’Italia. ufro metic, 2007 wels, is airCies wlis meRvined italiSi.

es faqti kidev erTxel miuTiTebs imaze, Tu ramdenad mniSvnelovani datvirTva aqvs tradiciebs TanamedroveobaSic ki; swored, es qmnis Cvens saqmes- qvevrebis damzadebis unikaluri xelovnebis dacvas, rogorc qarTuli tradiciuli meRvineobis meTods- ase mniSvnelovans.